Vienas iš uždavinių vienam valgytojui yra tai, ką daryti su visa kepta duona. Aš nekalbu apie iš anksto supjaustytą, sumuštinių stiliaus duoną, kuris gali būti padalintas ir užšaldytas, o tada, kai reikia, atitirpdomas. Tai paprasta problema su akivaizdžiu sprendimu. Tai, apie ką aš kalbu apie tai, yra gražus sausas kepalas, toks, kad jūs išeinate iš savo kelio įsigyti iš kepyklos su medine krosnimi.
Ką žmonės vadino amatininku, kol Kraft rinkodaros žmonės perėmė šį terminą. Duona, kuri paprastai yra didelio dydžio ir skonio, bet trumpas tinkamumo laikui, ir taip smagus, kad jūs perkate, net jei jūs tikrai negalėsite valgyti visko.
Vieno žmogaus virtuvėje labai sudėtingos duonos kepsnys yra tas, kad vieną ar dvi dienas niekada nepadėsite kepti kepsnių. Žinoma, jūs galite užšaldyti pusę jo, bet mano patirtis rodo, kad amatininkų duona tikrai nėra tokia gera, net jei ją “atnaujinsite” orkaitėje. Vis dėlto manau, kad tai galimybė.
Ką aš išmokau daryti, tai vertinti duoną visais savo etapais. Pirmoji diena ar dvi iš tiesų yra tobulumas, kai pluta traški ir traški, o rausvas rausvas ir drėgnas. Tačiau po to turėtumėte nuolatos mažėti kokybės ir koreguoti savo lūkesčius. Dėl dviejų ir trijų dienų vis dar gana gera sumuštiniams, ypač jei tinkamai saugojote. Keturios ir penkios dienos yra skirtos grilowanym sūrio ir skrudinta duona. Be to, jei liko, tai beveik visi duonos trupiniai, skrebučiai, duonos salotos ir kt.
Koks iššūkis šiuo planu yra tai, kad aš galiu valgyti daug duonos, kartais daugiau nei noriu. Kai buvau gražus kepalas duonos namuose ir už tai sumokėjau gerų pinigų, manau, kad privalo jį naudoti. Tai tampa neįmanoma išlaikyti savaitę ir savaitę, todėl, kad geroji duona yra mano prioritetas, aš ne visada turi jį.
Kaip valdyti, kai esate vienoje virtuvėje su labai geros duonos kepsniu??
Susijęs: Stelton duonos krepšys
(Nuotrauka: Dana Veldenas)